Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis

Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis

Vieni automobilių gamintojai stengiasi patikimų kūrėjų vardą išsikovoti naujausiomis technologijomis, itin aukštais reikalavimais medžiagoms ar precizišku procesų valdymu, kai kiti siekia naudoti tik išbandytus ir tiksliai veikiančius produktus nuolat juos tobulindami. Kuris kelias labiausiai pasiteisina?

Į šį klausimą kas metus atsakymų ieško autoritetinga JAV vartotojų organizacija „Consumer Reports“, skelbianti automobilių patikimumo ataskaitas, kuriose šimtai tūkstančių vairuotojų įvertina savo naujus automobilius. 2020 metais pirmąją vietą joje užėmė „Mazda“, surinkusi 83 balus 100 balų skalėje ir aplenkdama atitinkamai antrąją bei trečiąją pozicijas pelniusias „Toyota“ bei „Lexus“. Į patikimiausiųjų penketuką taip pat pateko „Buick“ bei „Honda“ markės.

6 laipsnių automatinės hidraulinės pavarų dėžės, atmosferiniai benzininiai varikliai, didelio darbinio tūrio dyzeliniai motorai – iš pirmo žvilgsnio „Mazda“ naudojami technologiniai sprendimai neskamba kaip inovacijų šedevrai? Tačiau iš tiesų Japonijos gamintoja tiesiog laikosi ilgametės koncepcijos ir nuosekliai tobulina jau pasiteisinusius, patikimus bei efektyvius technologinius sprendimus, taip pat leidžiančius atitikti ir augančius ekologinius reikalavimus.

Apie automobilių patikimumą pernai liudijo ne tik „Consumer Reports“ ataskaita. Tarp patikimiausių „Mazda“ automobiliai pateko ir Vokietijos bei Austrijos automobilių techninės priežiūros stočių organizacijos TUV naudotų modelių ataskaitoje. Vertinant 2017 ir 2018 metais pagamintus automobilius, į patikimiausiųjų dešimtuką pateko „Mazda CX-3“, o tarp 2015-2016 m. gamybos geriausiųjų rikiuojasi „Mazda 2“.

Be rizikingų eksperimentų

Anot „Consumer Reports“ automobilių testavimo vyresniojo direktoriaus Jake‘o Fisherio, būdamas mažesnis rinkos dalyvis Japonijos prekės ženklas turi nuolat įdėmiai persvarstyti, kur link nukreipti suplanuotas investicijas, be prabangos rizikingiems eksperimentams.

„Naujos technologijos mums dažnai sukelia papildomų problemų. O „Mazda“ šioje srityje yra kiek konservatyvi žaidėja“, – ataskaitą komentavo J. Fisheris.

Panašiai tokią situaciją vertina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis, pažymėdamas, kad dalis gamintojų pagal savo verslo strategiją nėra linkę išskirtinai daug investuoti į tam tikrų technologijų vystymą ir vėlesnį jų naudojimą, nes tai nėra jų strateginė ir rinkodaros kryptis.

„Tai reiškia, kad jie nepozicionuoja savęs tarp tam tikrų technologijų lyderių. Tokie gamintojai dažnai renkasi nuoseklaus tobulinimo, bet ne drastiškų technologijų perversmo kelią, ir tai iš dalies pasiteisina – bendrieji automobilio patikimumo ir eksploatacijos rodikliai niekuo ženkliai nenusileidžia nuo rinkos lyderių“, – paaiškina V. Žuraulis.

Vietoje daugybės gamintojų mėgstamų turbinų, „Mazda“ automobiliuose montuojamuose benzininiuose „Skyactiv-G“ motoruose naudojamas itin aukštas oro ir degalų mišinio suspaudimo laipsnis, taip išgaunant gerokai daugiau energijos ir užtikrinant konkurencingus rinkoje dinaminius bei ekonomiškumo rodiklius.

Naujausiuose automobiliuose naudojami „Skyactiv-X“ varikliai, pagrįsti kibirkštinio slėginio uždegimo technologija, generuoja didesnę galią ir į aplinką išmeta mažiau teršalų, pasiekdami dyzeliniams varikliams būdingą degalų sąnaudų efektyvumą. Įvairias technologijas apimanti „Skyactiv“ programa kompanijos ir buvo sukurta tam, kad holistiškai spręstų variklių galios bei ekologijos užtikrinimo klausimus.

Šios programos varikliai kartu su ypatingu dėmesiu dizainui ir automobilio valdymo savybių tobulinimui lėmė, kad pernai pirmą kartą Pasaulio metų automobilio rinkimų istorijoje du iš trijų finalininkų tapo „Mazda“ naujosios kartos modeliai – Mazda CX-30“ ir „Mazda3“.

Lazda su dviem galais

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Alfredas Rimkus sako, kad turbinų naudojimas padidina variklio lyginamąją galią, o tokių tikslų ir siekia daugelis gamintojų. Pagrindiniai jų naudojimo privalumai: sumažėja masė, lyginamosios degalų sąnaudos, išauga energetinis efektyvumas.

Vis dėlto, specialisto teigimu, yra ir kitas lazdos galas – tokiems varikliams veikiant didesnėmis apkrovomis ženkliai išauga detalių mechaninė ir terminė apkrova, nes didėja slėgis ir temperatūra variklio cilindruose. Todėl detalėms reikalingi atsparesni metalai, taikomos anksčiau nenaudotos metalų apdirbimo technologijos.

„Kad būtų užtikrinama pakankamai ilga eksploatacija, reikalingos labai aukštos kokybės eksploatacinės medžiagos – alyva ir kitos. Jas būtina laiku keisti, o esant kiek sunkesnėms eksploatacinėms sąlygoms, tai rekomenduojama daryti net nepasiekus leistinos ridos. Kaip žinoma, ne visi automobilių savininkai yra pakankamai atidūs, pasitaiko problemų ir su naudojamų medžiagų kokybe ir dėl to tokie patobulinti varikliai gali žymiai greičiau pasiekti ribinę būseną – tapti netinkami toliau eksploatuoti“, – teigia A. Rimkus.

Mokslininkas pastebi, kad dažnu atveju ne ką blogesni energetiniai ir ekologiniai rodikliai pasiekiami preciziškai suderinus variklio konstrukciją ir valdymo algoritmą. Žinoma, tokio pat darbinio tūrio atmosferinio variklio galia bus mažesnė palyginus su turinčiu turbiną, bet degalų sąnaudos gali skirtis minimaliai.

„O ekologiniai rodikliai variklių, kur degalai purškiami į įsiurbimo kolektorių, yra net geresni, nes benzinas turi daugiau laiko išgaruoti ir susimaišyti su oru. Faktiškai jeigu automobilyje tvarkingai veikia ekologinės sistemos, su kuriomis transporto priemonė buvo sertifikuota, tai jų tarša nekelia rimtesnių problemų“, – pažymi A. Rimkus.

Kai mažiau yra daugiau

V. Žuraulis atkreipia dėmesį, kad kuo automobilyje naudojama mažiau papildomų besisukančių, jungiančių, reguliuojančių ir panašių komponentų, kuo pasitelkiama mažiau skirtingų – mechaninių, hidraulinių, pneumatinių ar elektronikos – valdymo metodų, tuo konstrukcija veikia patikimiau, nors efektyvumas atskirose kategorijose – ekologijos, dinamikos ar saugumo – ir nėra pats konkurencingiausias.

„Nepaisant to, paprastesnė konstrukcija padeda išlaikyti mažesnį automobilio svorį ir tai iš dalies kompensuoja tuos atskirus rodiklius: ekologinius, dinamiškumo ir kitus“, – sako V. Žuraulis.

Mokslininko teigimu, kartais gamintojai tiesiog neinvestuoja į drastiškus technologijos vystymus jeigu mano, kad tai nebus ilgalaikis sprendimas. Vietoje to, jie geriau keletui metų renkasi tebetaikyti jau patikrintus sprendimus technologiją ir po kurio laiko rinkai pasiūlo kiek pavėluotą, tačiau jau gerokai atnaujintą ar kitos kartos produktą.