Sedanams prognozavo dinozaurų likimą, tačiau stipriausi išliko

Sedanams prognozavo dinozaurų likimą, tačiau stipriausi išliko

„Gandai apie vidutinio dydžio automobilių segmento mirtį buvo gerokai perdėti“, – taip būtų galima perfrazuoti žymiąją Marko Tveno citatą kalbant apie D klasės automobilius , kuriems dar neseniai prognozuota tapti nykstančia rūšimi. Šie už kompaktinius automobilius didesni modeliai niekur nedingo ir toliau siūlomi pirkėjams. Tai – „Mazda6“, „Volkswagen Passat“ ir saujelė kitų modelių, besivaržančių išskirtinėje sferoje.

Tad kokios stipriausių šios klasės atstovų savybės padeda išlikti konkurencinėje kovoje ir išsilaikyti prieš didesnio pravažumo SUV modelius?

Besikeičiantys pirkėjų poreikiai

Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, per paskutinį dešimtmetį dauguma segmentų susitraukė, tarp jų ir D klasės, o jų rinkos dalis atiteko išpopuliarėjusiems SUV visureigiams ir didesniems krosoveriams. Vis dėlto tokiems vidutinės klasės automobiliams kaip „Volkswagen Passat“, „Opel Insignia“, „Ford Mondeo“ ar „Mazda 6“ ir toliau palankumą rodo specifinių poreikių pirkėjai. Pavyzdžiui, įprastai į D segmentą krypsta verslininkų, ieškančių reprezentatyviai atrodančio sedano aukštesnės grandies vadybininkams ar padalinių vadovams, akys, o mažamečius vaikus auginančios šeimos vertina talpumu išsiskiriančius didesnius universalus.

„Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais Lietuvoje mažiau registruota D segmento automobilių ir yra kelios priežastys. Žiūrint retrospektyviai, pastaruosius 10 metų itin padidėjo kitų segmentų atstovai, pavyzdžiui, kompaktiniai automobiliai, kurie su kiekvienu nauju modeliu tampa vis didesni.

Be to, itin išpopuliarėjo vadinamieji miesto visureigiai, atimantys rinkos dalį iš kitų. O tarp vidutinės klasės automobilių pastebimai sumažėjo naujų pristatomų modelių“, – situaciją apžvelgia automobilių rinkos tyrimų įmonės „DataCenter“ projektų koordinatorius Andrius Verbyla.

Panašių rinkos tendencijų įžvelgia ir „Auto Dreams“ vadovas Dainius Stašauskas. Jo teigimu, D segmento automobilius dažniau perka įmonės, tačiau tokių gamintojų kaip „Škoda“ ar „Volvo“ vidutinės klasės modeliai taip pat gana populiarūs ir naudotų automobilių rinkoje.

„Universalai nebėra tokie populiarūs, bet tarp didesnes pajamas gaunančių ir šeimas turinčių vairuotojų jie tebevertinami. D segmento automobilius dažniau renkasi subrendę, vyresni nei 40 metų vairuotojai, kuriems svarbus patikimas ir paprastai prižiūrimas automobilis“, – pastebi D. Stašauskas.

Įsitvirtinti padėjo ambicingas debiutas

Pastaraisiais metais iš pardavimo salonų dingo tokie modeliai kaip „Honda Accord“ ar „Toyota Avensis“, tačiau išlikę jų konkurentai ir toliau stiprina tas savybes, dėl kurių labiausiai vertinami klientų. Ne paslaptis, kad Vokietijos gamintojų sedanai yra žinomi kaip vienas populiariausių verslo pasirinkimų, tačiau jų konkurentė – Japonijoje gaminama „Mazda 6“ – įtinka vairuotojams, ieškantiems emocingesnės, bet kokybe prestižinėms markėms nenusileidžiančios D segmento alternatyvos.

Renaldas Gabartas, ilgametis automobilių žurnalistas ir konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys, paklaustas, kokios priežastys lemia, kad vieni šios klasės modeliai išnyksta, o kitiems pavyksta išlikti, prisimena skambų „Mazda 6“ debiutą dar 2002 m.

„Tuomet vidutinės klasės segmente niekuo neišsiskiriantį 626 pakeitė charizmatiškoji „šešiukė“ ir šią rokiruotę galima laikyti chrestomatiniu pavyzdžiu, kokiomis proporcijomis turėtų būti derinami technikos naujovių ugnikalnio išsiveržimas ir tas naujoves pristatanti reklaminė kampanija. Japonai tada pasielgė kaip tikri rinkodaros chuliganai, įžūliausiai, kaip tik įmanoma, žarstę patarimus prancūzams gaminti ne automobilius, o kosmetiką, vokiečiams virti alų, italams specializuotis makaronų versle ir pan.

Tai sukėlė milžinišką debatų bangą apie etiką, tačiau drauge atkreipė dėmesį į rinkos debiutantą, kurį išmėginę tiek profesionalūs automobilių bandytojai, tiek paprasti vairuotojai pripažino, kad ambicingi „Mazda 6“ pareiškimai apie kokybės šuolį iš esmės neprasilenkia su realybe“, – pasakoja R. Gabartas.

Kokybinis šuolis

R. Gabartas, šiuo metu einantis Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovo spaudai pareigas, atkreipia dėmesį ir į tai, kad didžiulis kokybinis „Mazda 6“ šuolis atsispindi ir „Transekstos“ duomenų bazėje. Pirmuoju bandymu techninės apžiūros kontrolierių patikrą įveikia 56,7 proc. (bendras vidurkis – 51 proc.) šių Lietuvos keliais važinėjančių mašinų net ir prabėgus beveik dviem dešimtmečiams po premjeros 2002-aisiais.

Kalbėdamas apie trečios kartos „Mazda 6“ R. Gabartas pabrėžia, kad šis automobilis vėl nustebino kokybiniu šuoliu, palyginti su praėjusiu modeliu: „Naujoji kompanijos dizaino filosofija, pakrikštyta įmantriu terminu „Kodo“ („judesio dvasia“), automobiliui leido vėl tapti lengvai atpažįstamam, išsiskiriančiam firminiais bruožais ir netgi sukuriančiam savotišką optinę iliuziją: nors naujasis modelis didesnis už pirmtaką ir vien tik ratų bazė padidėjo 105 mm, vizualiai jis atrodo kompaktiškesnis, kur kas stilingesnis ir simpatiškesnis.“

Ne mažiau išskiria ir valdymo savybės, kurios leido ne kartą tiek Europos, tiek JAV žurnalistų rengiamuose palyginamuosiuose testuose „Mazda 6“ įvardinti kaip sportiškiausiai valdomą vidutinės klasės sedaną. Automobilių ekspertas atkreipia dėmesį ir į japonų išmaniąsias technologijas „Skyactiv“, kurios padėjo sumažinti svorį, trintį, padidinti variklių suspaudimą, o patobulinimai – užtikrinti mažesnes degalų sąnaudas ir CO2 emisiją.

„Kita svarbi naujovė, tampanti koziriu aršioje konkurencinėje kovoje, yra „i-ELLOP“ energijos regeneracijos sistema. Japonų inžinieriai įsigudrino naudoti kintamos įtampos generatorių, kuris reaguoja į akceleratoriaus atleidimą ir tuo metu elektros „sandėliui“ siunčia didesnės galios srovės impulsą. Šis triukas veikia panaudojus galingus kondensatorius ir įtampos keitiklį, todėl vėliau visi automobilio elektros prietaisai – nuo garso sistemos iki šviesų – maitinami įprastais 12 voltų. Drauge su „i-STOP“ sistema tai leidžia mažinti apetitą degalams maždaug 10 proc.“, – teigia R. Gabartas.

Tad tendencijos rodo, kad nereiktų skubėti stipriausiems vidutinės klasės automobiliams prognozuoti raudonosios knygos likimo. Nors SUV automobiliai konkurentus spaudžia į kampą, labiausiai išsiskiriantys D segmento atstovai dar turi kuo nustebinti net ir išrankiausius vairuotojus.