MAZDA ISTORIJOS

DIZAINERIŲ DINASTIJA

Dizainerių dinastija

„Mazda“ dizaino skyriuje paminėkite vardą „Maeda-san“ ir tikrai sulauksite pagarbios reakcijos.

Dviejų paskutinių šios šeimos kartų atstovai prisidėjo formuojant „Mazda“ automobilių išvaizdą, bet kai kalbama apie dizainą, jie sutaria ne visada. Susipažinkite su šios nepaprastos dizainerių šeimos istorija.

Įsivaizduokite tėvą ir sūnų, Matasaburo ir Ikuo Maedas. Jų santykiai sudėtingi, kokie neretai ir būna tarp tėvo ir sūnaus. Taip, jie labai gerbia ir myli vienas kitą, tačiau jų charakteriai ir pasaulėžiūra iš esmės skiriasi. Vyresnysis, profesionalus inžinierius, vertina paprastumą, asketizmą ir discipliną. Įkvėpimo jis semiasi vokiškajame Bauhaus judėjime, kuriam būdingas didelis dėmesys funkcionalumui. Jaunesnysis – aistringas automobilių lenktynių mėgėjas, draugų ir bendradarbių vadinamas „Greituoliu“, mėgstantis daiktus, kurie sužadina emocijas, kurie atrodo taip, lyg būtų gyvi. Jį įkvepia itališkojo dizaino jausmingumas, dinamiška gamtos energija. Iš pirmo žvilgsnio šie du vyrai gali atrodyti kaip visiškos priešingybės. Tačiau juos sieja vienas svarbus bendras dalykas: jie abu yra legendiniai „Mazda“ automobilių dizaineriai, kiekvienas sukūręs po kelis iškiliausius šio gamintojo automobilių modelius. Dizainerių dinastija, kuri ir šiandien formuoja „Mazda“ estetikos principus.

 

Forma, atitinkanti funkciją

Iš Hirosimos kilęs Matasaburo Maeda savo akimis matė, kaip jo gimtasis miestas prisikėlė iš pelenų ir kokį vaidmenį tame atgimime suvaidino „Mazda“. Įmonėje jis pradėjo dirbti 1962 m.

Po aštuoniolikos metų Maeda tapo „Mazda“ dizaino skyriaus generaliniu direktoriumi ir šias pareigas ėjo 1980–1987 m. Jo darbas paliko žymę, kuri ir šiandien daro įtaką „Mazda“ dizaino principams.

Pirma, jis tvirtai tiki principu „forma turi atitikti funkciją“, ir tą tikėjimą, nepaisant visų jų asmeninių skirtumų, sugebėjo įskiepyti ir savo sūnui Ikuo. Vyresnysis Maeda nepripažįsta įmantraus, dekoratyvinio dizaino. Kiekviena detalė svarbi bendram tikslui, neturi būti nieko nereikalingo. Šis principas buvo taikomas kuriant tokius automobilių modelius kaip kampuotoji „Mazda 929 HB“, kuri buvo parduodama 1981–1986 m.

Tačiau pirmąją Maeda dizaino erą karūnavo „Mazda RX-7“ – modelis su tradiciniu rotoriniu varikliu, kurį ir dabar mėgsta daugelis prisiekusių „Mazda“ gerbėjų. Pasak Matasaburo Maedos, šiam automobiliui su rotoriniu varikliu būdingas aiškias linijas ir aptakią eleganciją padiktavę trys principai.

„Pirmiausia ieškojau būdo, kuriuo būtų galima geriausiai išreikšti rotorinio variklio charakterį. Antra, reikėjo sumažinti oro pasipriešinimą, ir trečia, RX-7 įsivaizdavau su tradiciniu variklio išdėstymu – priekyje, per vidurį.“

Dėl kitokios rotorinio variklio geometrijos dizaineriams pavyko kur kas labiau nei įprasta pagilinti automobilio priekį. Kartu su pakeliamais žibintais tai padėjo sukurti sportiniams automobiliams būdingas formas. Kadangi variklis buvo toks svarbus kuriant automobilio dizainą, nenuostabu, kad Matasaburo nusprendė pačioje šio proceso pradžioje pasitelkti ir inžinierius, ir modeliuotojus.

Tuo metu, kai vadovavo „Mazda“ dizaino skyriui, Maeda sukūrė šių trijų grupių bendradarbiavimo sistemą, kuria ir šiandien tebegrindžiamas „Mazda“ bendradarbiavimo principas.

 

Koks tėvas, (ne) toks ir sūnus

Niekas iš tiesų nesitikėjo, kad Ikuo Maeda paseks savo tėvo pėdomis. Nors Matasaburo darbo „Mazda“ gamykloje ėmėsi su dideliu entuziazmu, darbo reikalus jis visada palikdavo darbe.

„Nors žodis „dizaineris“ skamba labai patraukliai, tai labai įtemptas darbas, todėl darbo niekada nesinešdavau namo“, – prisimena vyresnysis Maeda.

Todėl jaunasis Ikuo Maeda nė nemanė imtis automobilių dizaino, nepaisant to, kad labai anksti susidomėjo automobiliais, ypač lenktyniniais. Pasak Ikuo, ne jo tėvas, o 1971 m. epas „Le Mans“, kuriame suvaidino Stivas Makvinas, paskatino jį pagalvoti apie darbą automobilių pramonėje.

„Būtent tada ir nusprendžiau, kad norėčiau dirbti su automobiliais“, – pasakojo Maeda.

Jaunasis Ikuo Maeda pradėjo studijuoti pramoninį dizainą Kioto technologijos institute, tačiau nesulaužė Maedų namų taisyklės ir apie studijas namuose nekalbėjo. Kai jis į tėvų namus atvažiavo baltu „RX-7“, pats nė nenumanė, kad šį automobilį sukūrė jo tėvas.

„Tą automobilį įsigijau tik dėl to, kad jis buvo greičiausias rinkoje“, – pasakojo Maeda. Turbūt nenuostabu, kad dėl greičio viršijimo jis du kartus buvo netekęs teisės vairuoti.

„Kita vertus, jis ir gerai atrodė“, – pripažino jis.

1982 m. prasidėjo jo karjera įmonėje, kurioje jo tėvas tapo gyva dizaino legenda. Po kelių dešimtmečių ir sūnus, tapęs „Mazda“ visuotinio dizaino skyriaus vyriausiuoju dizaineriu, galėjo pasigirti užsitarnavęs šią garbę.

Nuo stabilumo iki sklandumo

Jeigu paprašysite Ikuo Maedos jo tėvo dizaino filosofiją palyginti su jo paties, skirtumai bus akivaizdūs. Pasak jaunesniojo Maedos, jo tėvo konstrukcijos yra „ramios ir aptakios“, tuo tarpu jo paties – „dinamiškos ir kupinos judesio“. Matasaburo „priimtinesnės stabilios formos, o man labiau prie širdies nestabilumas ir takumas“. Ir tikrai, dėmesys judesiui ir besikeičiančioms formoms tapo pagrindiniu dizaino filosofijos, kuria Ikuo Maeda vadovavosi, 2009 m. perėmęs „Mazda“ dizaino skyriaus vadžias, elementu.

Dizaino kalba „Kodo – judėjimo siela“ siekiama įamžinti judėjimo grožį nejudančiame objekte.

Daugelį pirmųjų dizainų, sukurtų šiuo stiliumi, įkvėpė šuoliui pasiruošęs gepardas. Po dešimtmečio ir daugybės automobilių modelių toliau siekiama galingą, nevaldomą judesio energiją sutelkti į elegantišką, estetišką formą. Būtent tai Ikuo Maeda turi omenyje, kai savo dizainus vadina „emocionaliais“ – kiekvienas „Mazda“ automobilis turi sujaudinti stebėtoją, priversti pajusti energiją, slypinčią nejudančiame objekte.

Matasaburo pripažįsta, kad ši strategija veikia: „Jo dizainui būdinga kažkas, kas mane užkabina. Jis man suprantamas. Ir ne dėl to, kad jis mano sūnus.“

 

Praeitis, dabartis, ateitis

Evoliucionuojant „Kodo“ dizaino koncepcijai, pastebimesnė tapo tėvo įtaka sūnaus požiūriui į dizainą. Kaip ir jo tėvas, Ikuo Maeda tiki, kad mažiau yra daugiau ir kad forma visada turi atitikti funkciją. Abu Maedos aiškiai prisimena momentą, suvaidinusį esminį vaidmenį jaunojo Ikuo estetiniame lavinime.

Tuo metu, kai kūrė RX-7 dizainą, Matasaburo Maeda padovanojo sūnui laiškų atplėšiklį – labai gražų, bet labai paprastą. Šį žvilgantį plieninį peilį sukūrė Enzo Mari – garsus italų dizaineris ir menininkas. Jo dizainas išsiskyrė tuo, kad jis buvo persuktas – lyg labai stiprus žmogus būtų jį paėmęs ir susukęs; labai subtilus, bet labai įspūdingas efektas.

„Norėjau Ikuo parodyti, kad vienu judesiu galima pasiekti visiškai kitokią išraišką“, – aiškino Matasaburo.
Panašu, kad jo sūnus šią pamoką įsidėmėjo:

„Susidūrimas su šiuo objektu mano gyvenime tapo labai svarbiu momentu. Nors jis labai paprastos formos, jis labai gražus ir nepaprastai stilingas. Jo dizainas privertė mane susimąstyti. Buvau dar jaunas, turbūt tebesimokiau pagrindinėje mokykloje, bet pagalvojau, kad norėčiau dirbti tokį darbą“, – prisimena Ikuo Maeda.

Jis dar pridėjo:„Gali būti, kad jeigu nebūčiau jo pamatęs, šiandien manęs čia nebūtų, nes nebūčiau nusprendęs tapti dizaineriu.“

Tiesą pasakius, būtent susižavėjimas itališkojo dizaino elegancija yra vienas iš nedaugelio dalykų, dėl kurių tėvas su sūnumi sutaria.

Maedų namuose lankėsi abu legendiniai automobilių dizaineriai Giorgetto Giugiaro ir Nuccio Bertone.
Kaip ir Matasaburo Maeda, jiedu prisidėjo kuriant puikius „Mazda Luce“ automobilių modelių serijos dizainus, ypač ikoniškąjį 1969 m. „Mazda Luce Rotary Coupé“.

„Nesupratau, apie ką jie kalbėjo, bet įspūdį man padarė aistra, su kuria jie kalbėjo, ir kad jie sugebėjo susikalbėti su bet kuo“, – prisimena jaunasis Maeda-san, kuris pripažino, kad jų įtaka gali būti pastebima net ir naujosios kartos „Mazda“ automobiliuose.

Maedų manymu, itališkasis dizainas išsiskiria dėmesiu korpusui, pagal kurį ir kuriamas visas dizainas: „Dizainas, kurio dėmesio centre yra korpusas, pasižymi jėga ir grožiu“, – aiškina Ikuo.

„Šie žmonės iš esmės suvokia automobilį.“

Kai jam atsirado galimybė prisidėti prie būsimų „Mazda“ automobilių išvaizdos, būtent tai sukurti jis ir siekė.
Dinamiškas grožis, minimalistinis dizainas, įspūdinga išvaizda – visa tai tapo dar akivaizdžiau antrojoje „Kodo“ dizaino stadijoje, kuri 2015 m. prasidėjo koncepciniu modeliu „RX Vision“. „Mazda“ dizaineriai nuo automobilio kėbulo pradėjo šalinti visus nereikalingus elementus ir net charakteringas linijas.

Rezultatas: paviršiuje šokant šviesai ir šešėliams, kuriamos formos ir judesys, kuris kuria automobilio kaip gyvos, kvėpuojančios būtybės, turinčios sielą, judėjimo sielą, įspūdį.

 

Maeda palikimas

Neabejotina, kad Ikuo Maeda naujajai „Kodo“ dizaino kalbai suteikė savito, unikalaus charakterio: emocinis poveikis ir dinamiška jėga, kurių jis kartais pasigesdavo savo tėvo ramesnėse, aptakesnėse konstrukcijose.
Tačiau jis niekada neužmiršo savo tėvo palikimo.

Daugumai „Mazda“ gerbėjų „RX Vision“ taip ir išliko šios dvejopos estetikos, kuriai kelią nutiesė Ikuo Maeda, įsikūnijimu. Dėl savo paprastumo ir elegancijos, jau nekalbant apie rotorinį variklį, koncepcinis automobilis – tai lyg ir atiduodama pagarba „Mazda“ dizaino šaknims, kurias prieš daugybę metų pasodino Matasaburo Maeda. Dabartinis „Mazda“ dizaino skyriaus direktorius ne kartą yra išreiškęs norą atgaivinti ikoniškąją „Mazda RX 7“. Pats pirmas automobilis, su kuriuo dirbo Ikuo Maeda, buvo šio automobilio pirmasis įpėdinis – „Mazda RX 8“.

Ar tai reiškia, kad po daugybės metų diskusijų abu Maedos pagaliau pasiekė sutarimą dizaino klausimais?
Toli gražu.

Tiesą pasakius, šeimos susitikimuose dizaino tema tebėra draudžiama.

„Apie dizainą praktiškai nesikalbame, nes labai vienas kitą gerbiame. Puikiai žinome, kad jeigu pradėsime kalbėti apie dizainą, geruoju tai nesibaigs. Todėl sąmoningai vengiame šios temos“, – aiškina Ikuo Maeda.
Tad nenuostabu, kad Matasaburo Maeda apie tai, kokį vaidmenį jo sūnus suvaidino, kuriant „Mazda RX 8“, sužinojo likus vos trims mėnesiams iki automobiliui 2003 m. pasirodant rinkoje.

Teko girdėti, kad jis jį pavadino „puikiu darbu“. Abipusė pagarba, nepaisant kūrybinių skirtumų, – tai taip pat yra neatskiriama Maedų dizainerių dinastijos dalis. Ir „Mazda“ be viso to nebūtų tokia, kokia yra.